gudrinis

gudrìnis, -ė adj. (2) Š (tik su neiginiu) → 1 gudrus 5: Laigūno arkliai negudrìniai, t. y. prasti J. Pelkių šienas negudrìnis Ggr. Jau tas šarkas nebėr gudrìnis – gali namie nešioti Krt. Ne par gudrìniai dobilai Vvr.